Ruošiamės Vėlinėms
Mano Lietuva. Artėjant Vėlinėms, mūsų trečiokai, padedami dailės ir technologijų mokytojos Yanos, kūrė atminimo žvakeles. Tačiau šis užsiėmimas buvo ne tik apie kūrybą – tai buvo proga pasikalbėti apie vieną gražiausių ir prasmingiausių lietuviškų tradicijų.
Lapkričio 2-ąją Lietuvoje minimos Vėlinės – mirusiųjų atminimo diena. Šiuo metu žmonės lanko artimųjų kapus, uždega žvakeles, prisimena tuos, kurių nebėra šalia. Kapinėse sužibusios tūkstančiai mažų švieselių primena, kad meilė ir atminimas neišnyksta net žmogui išėjus.
Su vaikais kalbėjomės apie tai, kodėl svarbu prisiminti savo artimuosius, puoselėti šeimos istoriją ir gerbti išėjusiųjų atminimą. Taip pat mokiniai susipažino su lietuviškomis Vėlinių tradicijomis, kurios daugeliui mūsų mokinių yra naujos. Vaikų su meile ir kruopštumu pagaminta žvakelė tapo mažu šviesos, atminimo ir pagarbos simboliu.
Pažinti šalį, kurioje gyvename, reiškia pažinti ne tik jos kalbą ir istoriją, bet ir tradicijas, vertybes bei tai, kas žmonėms brangu. O kartais apie pačius svarbiausius dalykus geriausia kalbėtis tiesiog kuriant kartu.
Veikla vykdoma įgyvendinant projektą „Tarpkultūriniai tiltai: trečiųjų šalių moksleivių integracijos tinklo kūrimas“ (projekto nr. PMIF-2.05-K-01-05).
Parašykite komentarą