Mokomės apie kaniterapiją
Šiandien mokyklos bibliotekoje su trečios klasės mokiniais pabendrauti atkeliavo ponas Lu, 8 metų kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis. Jo vedlė – vaikų psichologė, kaniterapeutė Joana Grygutis – vaikus pamokė, kaip tinkamai pasirūpinti keturkoju, kaip pagarbiai bendrauti tiek su gyvūnu, tiek tarpusavyje, papasakojo įdomių faktų apie Lu veislę.Mokiniai dalinosi mintimis apie savus turimus ar turėtus augintinius, uždavė toną klausimų ir bendravo su šuniuku atlikdami kūrybiškas užduotis. Daugiausiai kantrybės pareikalavo laikytis taisyklių, tokių, kaip neglostyti ir nešukuoti šuns galvos, nekviesti į glėbį, nepulti jo myluoti, išlaukti užduoties galo, bet pavyko, o gerų emocijų pripildyta visa diena ir vaikų širdys!
Ačiū už pačią mieliausią pamoką! 
ĮDOMU:
Kaniterapija yra reabilitacijos būdas, kai, norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, pasitelkiamas specialiai paruoštas šuo paciento motyvacijai sustiprinti. Kaniterapija tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir labai garbaus amžiaus senjorams.
Svarbi kaniterapijos sudėtinė dalis – dresuotas, specialiai su klientu apmokytas dirbti šuo, turintis sertifikuotą dokumentą, patvirtinantį šuns tinkamumą.
Tyrimai rodo, kad bendravimas su šunimi keičia žmogaus fiziologiją, daro įtaką smegenų veiklai: padidinamas oksitocino išsiskyrimas, o tai siejama su baimės, streso sumažėjimu. Taip pat stebimi ir hormonų dopamino bei endorfinų pokyčiai. Tai veikia žmogaus nuotaiką, gerina adaptacines galimybes. Suaktyvėjusi smegenų veikla spartina socialinę bei kognityviąją vaiko raidą. Tyrimai taip pat rodo, kad padariniai galimi tiek momentiniai – kraujo spaudimo pasikeitimas, tiek trumpalaikiai (diena ar kelios dienos), tiek ilgalaikiai. Tai priklauso nuo terapinių užsiėmimų trukmės, paties asmens savybių. Štai hiperaktyvus vaikas, padedamas šuns, gali įprasti labiau valdyti savo emocijas. Globos namuose gyvenantys vaikai – lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, greičiau išmokti socialinių įgūdžių. Šuo motyvuoja atlikti veiklą, taigi sustiprėja noras mokytis, pažinti, stengtis.
Kaniterapijoje gali dalyvauti tik suaugę, fiziškai ir emociškai subrendę šunys – ne jaunesni kaip 12 mėnesių mažų veislių šunys (šuns svoris iki 15 kg) ir ne jaunesni kaip 14 mėnesių didelių veislių šunys.
JAV, Kanadoje, Suomijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse kaniterapija taikoma gana plačiai. JAV bemaž 90 proc. vaikų autizmo atvejų sėkmingai taikoma terapija su šunimis.
Kitos populiarios gyvūnų terapijos – hipoterapija (gydymas pasitelkiant žirgus), felinoterapija (gydymas pasitelkiant kates), delfinų terapija.
Parašykite komentarą