Pažindinamės su Japonija
Tęsiame pažintį su tolimąja Japonija. Neseniai turėjome garbės mokykloje priimti Japonijos ambasadorių Lietuvoje Ozaki Tetsu, kuris atvyko į mūsų draugų – „Angelų sodų” parodą. Šįkart mokiniai prisijungė prie Mykolo Romerio universitetas japoniškų tradicinių šokių, kuriuos atliko šokių meistrės iš Japonijos, renginio.
Pirmą kartą Lietuvoje šokio meną demonstravo Otowa-ryu tradicinio japonų šokio mokyklos vadovė Yusumire Otowa ir mokytoja Koho Otowa. Į renginį taip pat atvyko buvęs Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda. Mokiniai stebėjo šokėjų pasirodymą ir patys sudalyvavo pamokoje Sakura-sakura.
Japonijos legendos pasakoja, kad po audros dievo Susanoo ir jo sesers Amaterasu, Saulės deivės, ginčo ji pasitraukė į olą ir paskleidė pasaulyje tamsą. Galiausiai ją iš olos ištraukė linksmybių deivės Uzume šokis. Nuo mitinių laikų iki šių dienų šokis įvairiose Japonijos vietovėse vystėsi labai įvairiai, tačiau šokis visada buvo Japonijos kultūros dalis.
Plačiau apie programoje japoniškus šokius:
SANBASO (三番翁) (Šventinis šokis):
Šokis šokant prašant derliaus, geros sveikatos ir palikuonių klestėjimo. Šis šokis buvo toks populiarus Japonijoje, kad tapo svarbia vestuvių ceremonijos dalimi. Teigiama, kad spektaklyje naudojamas varpas yra amuletas, kuris apsaugo nuo blogio.
FUJIMUSUME (Vistery mergelė):
Fujimusume yra garsiausia ir populiariausia programa tarp Kabuki ir Nihon-buyo. Šokyje pasakojama apie fėją, kuri, išėjusi iš paveikslo į pasaulį, įsimylėjo vyrą. Tačiau ji nusivilia vyro neryžtingumu ir vakare, išgirdusi gaudžiantį šventyklos varpą, grįžta į paveikslą.
TAMAGAWA (Tamagava upės istorija):
Tamagawa upė yra svarbus vandens tiekimo šaltinis Tokijui. Anksčiau žmonės balindavo savo medvilninius drabužius šioje upėje. Šokis dinamiškai apibūdina vandens tėkmę. Šokyje naudojamos dvi vėduoklės (Ohgi).
SAKURA – SAKURA (Žydi vyšnių žiedai): šokių pamoka
Tai tradicinė japonų muzika, skirta dainuoti chore arba šokti vienam ir grupėje. Muzika džiaugsminga, apibūdina žydinčius vyšnių žiedus. Lietuvoje yra daug sakurų sodinimo vietų. Mykolo Romerio universitetas taip pat mėgaujasi Hanami ir Universiteto sakurų sodu.
Parašykite komentarą